8 rugsėjo, 2016 by Donata

Imsiu ir nuskrisiu aš į tolį, kažkur, pakilusi aukštyn…
Atsakymą platybėj toj surasiu ir čia parnešiu. Tau įteiksiu jį… kaip laišką užmirštą seniai… paklydusį platybėse Visatos jau ilgai.
Atverski jį, skaityt pradėk…
Kas surašyta ten, įsidėmėk…
Rašau jį siela tau sava…
Įdėmiai…
Sklandžiai…
Muzika Visatos skamba tam laiške…
Ir atkuri tu ją siela sava…
O instrumentai tavo, tai tavi jausmai…
Naudotis kaip jais ar išmanai…
Spindėti ima tavo akys atkartodamos jausmus, sieloj išjaustus… Lyg veidrody jose atsikartoja visa juk Visata… Džiugu stebėti jas… Stebėti patyrimus tuos, jausmus… Kiekvienas juk žmogus… tą laišką perskaitęs atgaivinti savyje galimybę turi… Ką?.. Tu perskaitysi jame…
Tavim, tava… Savim, sava…
Meilingai sukurta…
Tyrumo kupina…
Linksmomis raidėmis sudėta… Žavinga ir džiugi knyga…
Ir juk nereik jos taip toli ieškot… ji ne slapta…
Esu čia tam, kad ją atkurt, bet sugebėsiu ar…
Tik laišką dar skaitau…