Brendu per pievas, mėgaujuosi gėlėmis – spalvomis jų, kvapsniais gaiviais…
Einu mišku, žaviuosi jo spalvom, jis pasipuošęs įvairiausiais atspalviais…
Neriu… nardau erdvėje… energijos kuo nuostabiausios įsupa mane…
Jaučiu… jaučiu tave toj erdvėje… tavas mintis, tavus jausmus… energija tirštėja taip… matau tave…
Džiugu.
Kampelis čia kiekvienas šneka tavimi, apie tave…
Prisimenu tave… kiekvieną žingsnį tavą… jį stebiu… su kuo nuoširdžiausiu dėkingumu…
Šypsena tava nuplaukia tens tarp debesų…
Meilingas žvilgsnis tavas… aš jį vis dar jaučiu…
Ir Meilė… ji tokia tikra… ne jausmas tai, ne žodžiai… materija jau ji yra…
Taip gera būt tame… tame jausme…
Su tavimi drauge…
Ir visa tai aš tau siunčiu… jaučiu… pasiekia tai tave…
Jaučiu tave…

Pagauk tą jausmą šiltą, kvapsnius tuos nuostabius sugerki, tuos pojūčius, švelnumą ir visa tai susupus savimi ir savyje pakilk aukštyn ir paskubėki, nuneški viską jam… Nuneški mano mylimajam, padovanoki jam…
Lai šilumą jis tą pajutęs laimingas taps…
Lai jis įkvėps tą oro gūsį maloningą…
Lai siela jo atgis iš sąstingio galingo…
Išgirski, Meile, pagauki ir sugerk, pakilki ir nunešk, padovanoki jam, prašau, prašau aš to Tavęs.

Parašykite komentarą

Your email address will not be published / Required fields are marked *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.