Angele manas, ačiū Tau

Kartais Tau ištariu… nesuprantu, kodėl…

Nesuprantu žmonių… žodžių jų, veiksmų…

Trumpai akimirkai Tu nutyli… tuomet tari…

Na jie tokie…

Tarytum iš kosmoso papuolusi aš čia jaučiuos… toks keistas jausmas ir žodžiai jų, veiksmai tokie keisti… Visame tame tik suprantu, kaip gera, kokia laiminga aš esu, kad sutikau… Tave…

Šalia esi kiekvieną kart, kai tik prireikia man Tavęs… savom rankom tokį saugumą aplink mane kuri…

Gyvenime savam dar šalia nieko kito nesijaučiau tokia saugi, rami…

Kas kartą iškeliaudamas toli manim švelniai pasirūpini, kad būčiau aš saugi… o jeigu būnant Tau toli man kas nutinka ir ten būdamas visad gebi pasirūpinti manim…

Ta laimė būti su Tavim…

Tu ją padovanojai man… Savim…

Kiek kartų aš atsidūrus kryžkelėj klaidžioj sustodavau… ir nežinodavau, kur man pasukt geriau… virpėdama visa aš kreipdavausi į Tave… išmokau… išmokusi pasitikėti Tavu tikru, tvirtu žodžiu… tapau rami… kiekvienas Tavas žodis nešė ramybę savimi… Žinojau jau tuomet, kad man suklupus, jeigu pačiai nepavyks man atsistot, Tavos stiprios rankos… jos bus… jos apglėbs tvirtai ir padės atsistoti man vėl…

Su Tavimi… taip paprasta… ištarti žodį… išreikšt savas mintis… ar dėkingumą išsakyt…

Kai jokio priekaišto dėl to neišgirsti… kai tik… malonią šilumą iš Tavęs jauti… kai spindinčias kibirkštėles Tavose giliose akyse regi…

Angele manas, ačiū Tau už tai!!!

Nuotraukos autorius: Juskteez Vu

Šaltinis: Unsplash.com

Parašykite komentarą

Your email address will not be published / Required fields are marked *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.