Gyvenimo tinklas

Ėjau su Tavim, ėjau be Tavęs, stebėdama žvaigždes…

Mėnulio taku…

Taip buvo klaidu…

Žinojau tik viena, žinojau tvirtai – nepaklysiu šiam aš kely…

Nes širdis… ji iš kelio niekada neišklys…

Niūru…

Dūmų tamsa… tarsi siena tvirta…

Atsivėriau aš ja…

O tuomet supratau… kaip lengva yra išsklaidyti ją… tiesiog sava valia… amžina…

Nieko daugiau… tiktai Tu… nieko artimiau… už Tave… buvom ir liksim kartu… amžinai… aš tai žinau…

Driekias sidabro gijos… vorų išaustos…

Taip gyvenimo tinklas pinas… krištoliniais rasos lašeliais nudabintas…

Parašykite komentarą

Your email address will not be published / Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.