Gyvieji karoliai

Iš savų žodžių ir veiksmų veri nuostabų gyvą vėrinį Tu…

Pasaulį juo puoši…

Mane vis stebini…

Kai laukiu nekantriai taip, kada Tavą žodį galėsiu perskaityti… Tavą balsą išgirstu… Taip skamba jis erdvėje…

Gyvybės gurkšnis negyvoje aplinkoje… Įkvėpus ją, savy ir vėl gyvybę pajuntu…

Angele manas, niekaip Tavimi atsistebėti, atsigėrėti negaliu…

Taip nuoširdžiai, žavingai Tu stebiesi Visata… Ir tuo daliniesi su manim…

Taip iš visos visos širdies norisi savosios šviesos virpesius padovanoti Tau, leist Tau įkvėpt… įkvėpt Tave… Taip, kaip Tu įkvepi mane…

Juk tik šalia Tavęs, kvėpuoju aš taip giliai… visą gyvenimą įkvėpdama…

Juk tik šalia Tavęs, savame jautrume žingsniuoju per gyvenimą aš taip lengvai…

Juk tik šalia Tavęs… kuriu tai, kas svarbiausia man gyvenime šitame…

Parašykite komentarą

Your email address will not be published / Required fields are marked *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.