8 rugsėjo, 2016 by Donata

Išjaust puikybės triumfą

Saldu… Mėgaujuos aš tuo, triumfu saldžiu… Reikšmingumas pramuša visas ribas… žodžiai tie keisti lauk virsta iš gerklės…
Taip, gerai… Tie niekingi padarai…
Vienodai man ant jų, ant jų visų…
Noriu užvaldyt, valdyt, turėt, šoksite pagal mane, aš nuspręsiu ką.
Turite mane mylėt, man paklusti, man tarnaut, viską juk geriausiai aš žinau.
Tu? Kas toks? Kažką sakai? Žinai? Na, na, na…
Nori pats kažką nuspręst? Nejau? Kaip aš? Nieks nevyksta be manęs. Ne, ne, ne…
Būki atidus, bet toks nesi, todėl aš visiškai rami.
…Štai kokia ta ji, draugė mūs brangi…