28 liepos, 2016 by Donata
Kai gyvenimas bėga pro šalį, o tu nepastebi, kad net negyveni…
Kur gyvenimo ieškot, kaip jį surasti, kaip prasibrauti per tą asmenybės sukurtą narvą? Bet juk pirma suvokt turi, kad tu jame tik gyveni (egzistuoji) – be tikslo, be prasmės, be meilės (tik su jos pakaitalais). Kada tu atsigręši ir susimąstysi? Ar tik mirties šešėlis pasibeldęs tave pažadins iš tų apžavų?
Mirtis yra išsigelbėjimas kitų
Sieloms arba pražūtis laisvosioms…
Dar būties įrodymas gyviesiems
Tikros nebūties įrodymas esti
Padėk nuo širdies saviesiems išgirsti savastį
Pereik per savo puikybę arba
Tu sunaikintas būsi savojo jausmo atstatyk
Savąją pusiausvyrą perženk per
Išdidumą per save didžiąją savo kankintoją
Sugriauk buveinę jos
Parašykite komentarą