24 rugpjūčio, 2019 by Donata

Kai praeitis iškyla dabarty

Tąkart… kai susitikom mes…

Jaunutis mielas berniukas išliko mano mintyse…

Taip buvo nejauku, drovu…

Ir štai tiek metų praėjo jau nuo tos dienos…

Bet tas berniukas… vis dar prieš akis aš jį regiu.

Juk sakoma, kad susitinkama neatsitiktinai… Įdomu, kodėl susitikom mes tuomet?.. Ir jeigu aplinkybės būtų buvę kitos, kaip mūsų gyvenimai būtų susiklostę tada?..

Kur Tu dabar?

Sugrįžę mintys apie Tave jau paskubėjo šį klausimą iškelt.

Kaip sekas Tau?

Vis klausiu mintyse… Ir įdomu man taip, smalsu ar susitiksime mes dar kada?..

Mažutį leoparduką tuomet laikiau savam delne, Tau rodžiau jį, pamenu kaip draugiškai žavėjais juo, žaisliuku mažu su kuriuo mergaitei baikščiai buvo kiek drąsiau…

Berniuko jauno tokios tyros širdies ir mintys, jausmai juk tokie pat tyri…

Ir kai susimąstai… juk kartais nutinka taip, kad net nepastebi, kas vyksta šalia tavęs visai…

Tau šiltą jausmą lyg drugelio plazdenimą sparnų siunčiu…

Kuo nuoširdžiausiai Tau laimės aš linkiu, Nuostabus Berniuk.

Toji mergaitė, ji čia, jeigu kada nors panorėtum ir vėl sutikti ją…

Nuotraukos autorius: Daniel Jensen

Šaltinis: Unsplash.com