15 birželio, 2019 by Donata
Kas šaltį Visatoje įveiks?
Laikas nelaiko… Einu kartu su Tavimi… Keliu ar takeliu… Per kaitrą ar per pūgą… Net vandeniu pravest mane gali… nes Širdimi… kai protas jau nurimęs…
Tarytum nedrąsu, bet taip jauku, saugu…
Nereikia daug… nei švytinčio aukso, anei žėrinčių akmenų…
Bet tuo pačiu tiek daug… erdvė spindi sielos tyrumu…
Nesitiki… bet juk nebūtina tikėt… tiesiog jaučiu…
Nustelbti gali tai tik viena… Tai, kas galingiausia Visatoj visoje… energija tyra… Jos vardas – Meilė.
Susipažįstu aš su Ja… Tavimi. Tu tasai mano Meilės atspindys Visatoj šitoje… Erdvė alsuoja Tavimi, Ja per Tave.
Ir tik toji šiluma, tik ta šviesa gebės… šaltį Visatoje įveiks…
Visą gyvenimą ieškojau aš Tavęs… ir sutikau…
Ne, ne, ne aš Tave susiradau, Tu atradai mane ir pasibeldei į duris…
Su Tavimi… nereikia būti man „kažkuo“… galiu būti savimi… esu savim. Savo tyrumu Tu man leidi tai.
Kabojusi tarp žemės ir dangaus… tikrovėj stoviu jau tvirtai.
Parašykite komentarą