Moters vaizdinys, kokį tu norėtumei sukurti jį

Meilingu žvilgsniu pasitinka ir išlydi ji tave…
O šypsena negęsta jos veide…
Matai jos spinduliuojančias akis…
Ir karts nuo karto išgirsti – ačiū, kad esi… pasitikiu tavim… žodžiais tavo ištartais… tavais veiksmais…
Net kai išvargęs visiškai grįžti, įsupa jausmai šilti ir energija užplūsta maloni ir kiekvieną vakarą namo skubi pailsėti jos glėby…
Pasakoji kuo tu gyveni, daliniesi savo mintimis, svajoji ir nuostabią ateitį kuri…
Supratingumas, atjauta, švelnumas, šiluma…
Nuoširdūs ir atviri jūs viens kitam…
Kaip gera, šilta ir jauku ir kaip ramu, saugu…
Į vienį susilieja kūnai du, apjungia jausmas juos, mintis ir sukuriamas nuostabiausias kūrinys.
Ir lyg naujai tu ją regi…
Ir koks laimingas tu tampi… kaip džiūgauja tava širdis, kai prie krūtinės jau savos glaudi… vaikelį savą, mylimosios išnešiotą, Meilės išsūpuotą…
Kai mylimojoj savo motiną dar išvysti, užgimsta ir jausmai nauji… su dėkingumu begaliniu tu žvelgi…
Kiek daug, o gal išties visai mažai tereik…
Energija lanksti, šilta, meili… Į ją tu panyri…
Ir galvą priglaudęs prie krūtinės josios ištari – būsiu kartu amžius amžinuosius su tavim.

Parašykite komentarą

Your email address will not be published / Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.