Nusivylimas savimi kaip veikia jis

Sieki… Apsunkęs nuo naštos sunkios…
Gyventi taip ir ne kitaip… Pasiekti tai, ką turėtum tu pasiekt…
O kas gi kuria tą Turiu?
Reikalavimais ir lūkesčiais save veji, plaki… turi, turi, turi…
O nepasiekęs vieno tų Turi, dar labiau save tu kankini…
Taisyklių tiek aplink, dalį priimi, dalis kita paties jau sukurta yra… Taisyti nori vis kažką?.. Jei ne, tai kam renkiesi būt jose?..
Užtenka būt taisyklėse ir nuolatos taisyt, gana… jau laikas savimi gyvent…
Teisingam būt?.. O kam? Ir kas, koksai teisingas tas yra?
Ir jei to idealo tu neatitinki, ne kieno kito jis sukurtas, tavo juk paties, nusivili savim… Nes laukei, vyleis vis…
Tad gal nuspręsi, pasirinksi jau, nors ir pamažu visai, iš lūkesčių bristi pagaliau?.. Kai krantą tu regėsi prieš savas akis, kad čia pat jau jis, tvirtybę savo tu pajusi, iš kiauto to iliuzijų išsivaduosi.
Turiu tas sutrupės, dulkėmis pavirs ir tavyje užgims ne privalau, o Noriu aš. Ir štai tuomet, jau pasileidę su visa galia sava, jie lėks, jie skris ir nebeteks tau jau roniotis niekada.

Parašykite komentarą

Your email address will not be published / Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.