21 sausio, 2017
Dovana Tau
Nešu Tau dovaną širdy, širdim sava.
Už tavą rūpestį, šiltas, švelnias rankas.
Už tavo šilumą širdies – gerumą, atjautą, pagalbą, pamokas svarbias labai išties.
Susitikau Tave, Brolau, nesitikėjau net sutikt…
Suradome viens kitą mes ir vėl…
Kaip gera susitikt…
Sakai skolas grąžinti atėjai, bet nesijausk skolingas man…
Tos pamokos, kurias Tu mokini… ir kaip mane Tu mokini… smagu, dėkinga Tau esu.
Už visa tai ir trokštu Tau padovanoti, ką galiu.
Dabar, šitam taške, aš meilę savyje išlaisvinti bandau, darau, išlaisvinu ją pamažu, todėl ir dovanoti ją aš jau galiu.
Siunčiu… siunčiu ją Tau aš dovanų mažučiais kamuolėliais kiekvienąkart tik prisiminusi Tave. Apglėbia, įsupa Tave energija šilta.
Matau, kaip šypsaisi džiugiai, mane apkabini.
Šalia viens kito… Kartais, rodos, amžiams jau neišskiriami… Gali…
Išsaugojau, apsaugojau tave gyvenime šitam.
Sesute, kokia tu nuostabi, štai čia ir štai dabar tave aš aiškiai pamačiau. Drąsia ir moterim stipria dabar tampi.
Aš išgirstu tai iš Tavęs.
Kai suvokimas įsupa tas nuostabus… Laiminga aš tampu, esu…
Suvokiu aš, Brolau, suvokiu pagaliau…
Ir dovanoju Tau… savim, save…