18 gruodžio, 2016

Moters paskirtis kokia

Kiekvienai mūsų kaip atrast, suvokti ją?
Jei tai nelengva padaryti per save, pasidairykime aplink – į moteris kitas, vyrų mūs įsiklausykim, pasaulyje kas vyksta, pamatykim.
Kiek moterų, kokių ir kaip gyvena jos… prisimena ar užmiršo jos su kokia paskirtimi atėjo čion?
Susitikai štai išrinktąjį savą, paskui kurį per amžių amžius tu sekei ir dabarty jau atradai… ir…
Akimirka gyvenimo trumpa, kai užplūdęs džiugesys širdy, pakelia tave, jus drauge, o po to… tada…
Švelnumas tas ir džiugesys tasai rimsta, traukias… kaip kad tyla, blanksta upelio čiurlenimas džiugus… o ir… iš kur?.. randas užtvankos tos?..
Atsitrenkiam į „stogą“… nebėr kaip augt daugiau… kažkas neleidžia mūs viduj ir rangomės ir raizgomės toj „košėje“ savoj…
Kankiname save ir aplink kitus…
Tai gal štai toj gyvenimo akimirkoj trumputėj atsakymas mums ir yra… joje?..
Kas vyksta ten, tada?..
Kai Meilės įsupti pakylame link debesų…
Įsimylėjęs vyras, koks jisai?
O moteris pamilusi, kokia?
Žioruoja akys jųdviejų įsuptų jausmu ir, rodos, tuomet supranta jie viens kitą net be kalbų…
Ir vyras pasiryžęs viską dėl moters padaryt, žvaigždę iš dangaus nuskint… pakeist pasaulį dėl moters savos, dėl savos šeimos, bet ką ir viską iš Meilės tos sukurt, kad tik laiminga būtų ji.
Laiminga būtų ji…
Paklauskim vyrų, ko jiems reik iš mūs…
Kai bendrai kūrybai susilieja sielos dvi, kūnai du, gimsta įstabiausi kūriniai… Ir laimėj, meilėje jie būti sutverti…
Įkvėpki, jei tiktai gali…
Laiminga būki…
Meilingom akim savom švytėki jam…
Tik tiek?
Net tiek…
Įgyvendinki pilkoj tai kasdienybėj.
Ir ne mėnuliuku būki, nuolat keičiančiu savas fazes, o tapki jau saulute ir šildyk meile tu sava.

∼ Skaityti Toliau ∼

18 gruodžio, 2016

Susitikimas

Savam kely susitikau ir potyrį vėl naują aš išgyvenau.
Energijos tos nuostabios santalka vietoje vienoj.
Šypsojaus jai aš iš visos širdies ir ji atsakė man tuo pačiu ir kaip tai buvo nuostabu…
Sustojo ji… Stabtelėjau aš…
Akimirka viena, bet per ją…
Tame pajutime…
Apsijungė, rodos, Visata visa…
Energijos dvi susitikę šypsojosi viena kitai…
Kelią davė viena kitai, taip nuolankiai ir nuoširdžiai, materija tiesiog atspindėjo tai…
Su Meile jos nusilenkė viena kitai ir… pagarbiai, taip vyriškai, taktiškai, švelniai sustojus ji nulydėjo moterį meilinga šypsena…
Kai tokį potyrį išjausti jau gali…
Kai jau Visatą pastebėt imi, regi, jauti…
Tuomet jau matomas ir pats Visatoje tampi.

∼ Skaityti Toliau ∼

17 gruodžio, 2016

Šimtus aš kartų sustiprėsiu dėl tavęs…
Gal tūkstančius… tai nesvarbu visai… tie skaičiai juk nesvarbūs visiškai…
Stiprėsiu ir švytėsiu tau aš vis stipriau… stipriau… kad tik paniręs tu savoj tamsoj matytum šviesą tunelio gale…
Neri, grimzti gilyn ir vis gilyn… tuoj nepasieksiu aš tavęs… ranka mana nėra tokia ilga… ištieski savąją… prašau, prašau tavęs… nenerk giliau, negrimzk, nepasiduok…
Nebežudyk savęs, brolau… prašau… nebežudyk savęs daugiau… prašau…
Pramerk akis, pramerk… ištiesk rankas, ištiesk… pasieksiu dar tave…
Pažvelk… susitelkiau visa, sustiprinau, kiek tik gebėjau jau…
Nebežudyk savęs, prašau…
Švieselė pats esi. Mažutis šviesuliukas – jis tavy, pajuski jį… jisai tave aukštyn ims kelt, iškels, atgyt padės, atgyti, sustiprėt, pats imsi šviest…
Švieski, Šviesuliuk, švytėk.

∼ Skaityti Toliau ∼

17 gruodžio, 2016

Laiko valdovas

Gyvenam mes suspausti toj nebūty, toj pražūty…
Į laiko rėmus įsprausti…
Ir laiko jie tvirtai, kietai…
Įtampoj pabudęs į darbą tu skubi ir visą dieną lyg styga įsitempęs vykdai tai, tai ir tai… į laiką vis įtilpt bandai…
Kaip kareiviui surikiuota viskas griežtai…
Kodėl užgimę mes laisvi tampame vergais?..
Planai, planai, planai… griežti, kieti planai…
Visai gyvenimas kitoks, kai jau erdvėj tik gyveni…
Taip lengva, paprasta, džiugu.
Tame jau kitokia veikla. Kai gera ir smagu, kai mėgaujiesi kiekviena diena, akimirka jau kiekviena ir ta, ir dar kita užduotis tau tampa malonumu, džiaugsmu nešamu širdyje kiekvienu susitikimu.
Ir jau keliesi su džiaugsmu, ir dieną sutinki džiugia širdim, su dėkingumu nuoširdžiu už dieną šią, už nešamas jos galimybes naujas, už dovanas gausias ir visame tame jau supranti – ne vien tik tikslas juk svarbu, o ir tai, kaip tu link jo žengi, eini ir kaip pasaulį sutinki – ar tu džiugiai kuri, ar meilę, šviesą tu neši, skleidi.
Kai laiko tu valdovu jau tampi, tuomet be rėmų gyveni ir laisvas visiškai esi.

∼ Skaityti Toliau ∼