Žalias krokodilas

Tik negalvok, negalvoki apie jį. Sakai gali? Tuomet jau būtinai – negalvoki tik!
Gražus jis, oi koksai gražus! Stipruolis toks žavus! Ar jau pavyksta negalvot? Dar ne?! Na kaip?!
O nugara tokia plati ir uodega kokia puiki!
Ir žalias. Jo tokia spalva graži! Žalia!..
Draudžiu, draudžiu tau tai! Nustok, sakau!
Dar vis?
Kada nustosi tu galvot?
Kova… Vis vykstanti kova viduj… O išorėj?.. Na tai tik atspindys… kovos…
Kovoji su pačiu savim…
Tad kam gi žaist tuos žaidimus tokius… Nebent tau tai smagu.

• • •

Minčių ryšiai

Srovelės siauros, švytinčios vos vos srovena nuo vieno link kito žmogaus. Lyg lipnios voratinklio gijos susieja jos mus ir apraizgo visus..
Nusiimt jas bandai, bet vejamos jos ir toliau vis vien apsivyja..
Tuomet suprasti mėgini, kaip padėtį šią ištaisyt…
Vorų visų sugaudyti tikrai tu negali, uždrausti megzti tinklo – nepavyks, tad lyg belieka išeitis viena – neleisti jiems prilipti prie tavęs, neįsileisti to vidun, savin ir vien tik pamokas iš to paimt.
Čia kaip kad – įeini tu rudenį miškan ir į voratinklių šalį patenki tenai, tad būdas koks? Tik būti pastabiam ir stengtis jų išvengt, kitaip aplipsi visas jais arba… į mišką neit visai… bet juk pasauly gyveni, daugybė ten žmonių, kaip tų vorų, tinklus minčių surezgę savo tamposi visur, kabina juos kitiems, o patys – aplimpa svetimais…
Ir sukasi minčių tos karuselės, plazdena vėjyje voratinkliai margi, bet dabarty tokie jie padriki, neišbaigti, o žmonės jais aplipę tokie jau vargani, juk patys savose raizgalynėse paklydę – jiems nepavyksta išsinarplioti iš jų… sunku…
Nenoriu vargint, sunkinti tavęs savom aš gijom. Aš noriu ištirpinti jas, kaip ledą saulė ištirpina ir štai tuomet atgyja jau gamta, pavasaris ateina, tavoj manoj širdy ledų karalija suyra.

• • •

Rankose rūpestingose, švelniose

Žingsnelis vienas… Supurtymas tuomet… Žingsnelis antras… Purto dar stipriau…
Žinau… Ir eisiu aš vis vien toliau…
Toliau… tolyn…
Esu aš pasiruošus tam…
Bet ir…
Jaučiu, kad ne viena tame kely esu…
Atrodo, viskas stoja taip staiga… Kodėl, tuomet susimąstai… Bet palieki taip, kaip yra… ir štai… savaitė praslenka ir dvi, trečią skaičiuoji jau ir ketvirtoji pagaliau… ir štai tuomet jau supranti, kodėl ir kaip, ir kam… juk paprasčiausiai tai tau buvo apsauga… pagalba rūpestinga ta, švelnia ranka… Ir saugu tame… kaip išspręst šią užduotį dar nežinau, bet ir čia… atsakymas ateis, tvirtai aš tai žinau, tik truputuką dar reik išlaukt… Pasitikiu, tikiu Tavim, todėl aš visiškai rami…
Dėkoju Tau už tai ir keliauju jau toliau.
Su savimi ir su Tavim.
Žinau, neliksiu niekad aš viena savam kely, nes Tu visad šalia esi.

• • •

Užgimt dar kart pasauliui šiam

Kaip ir… atrodo, kad gimimas toks neištirtas slėpinys…
Kaip atkeliaujam mes, iš kur…
Ir kaip pasirenkam vieni kitus?.. Šeimas savas, savus tėvus…
Kas traukia mus?..
Kaip tampam, esam mes tokie? Kodėl gyvenimą sau susikuriam būtent tokį?
Įdomu…
Patirtis nauja…
Savim ji patirta…
Dar vienas suvokimas užgimė per ją…
Kuriu aš jau save naujai… Prisimenu suvokimus, seniai jau užmirštus, darau naujus aš sprendimus… Naujai aš gimčiai taip ruošiuos ir gyvenimą kitokį imsiu kurti jau…
Lyg kiautai trupa, byra seni, kieti apvalkalai, lengvėju vis labiau… savim, tikra, tikra savim tampu… ir jau… jau, jau, jau užgimt galiu. Sukūrusi save pati… mūs to tėvai juk nežinojo, kaip daryt…
Tai štai! Na žinoma! Štai tam tokia svarbi ta patirtis man!
Ne vien tik tam, kad pagaliau užgimčiau aš nauja, oi ne…

• • •

Kelionė laiku

Žvelgiu aš į save dabartyje ir suprantu, yra kažkas, kas trukdo man laimingai tapti, būt… Akimirka viena… suvokiu, pagaunu tą… kažką… budrumą svarbu išlaikyti savyje…
Suprantu, vadinas, būtent taip nusprendžiau, pasirinkau aš kažkada… na ką gi, sau sakau, keliaujam atgalios, žvilgtersiu, išjausiu tai, kodėl aš susikūriau būtent taip…
Maža mažutė… arba… netgi neužgimusi esu…
Kaip įdomu visa tai atrast… suvokt, pažinti, pamatyti iš šalies save…
Stebiu, klausausi, kas vyksta tens… kokie jausmai užplūdę, mintys kokios sukasi ratu… sprendimą savą aš priimu visame tame ir suvokimas net nutvilko ten mane, juk gyvenimas visas, nugyventas ligi šiol, jis paremtas šiuo sprendimu… įvykis šis ir tas, viskas vyksta pagal jį… nenoriu aš taip daugiau, toliau… pakeisiu jį.
Ir nukeliavusi toli, toli, į vietą tą prieš dar prasidedant manajai juostai laiko, prisiminusi, tai kas man svarbu ir jau padariusi naujus aš sprendimus, su ta nauja žinia lekiu aš atgalios, kad perkeist tai, ką sukūrusi buvau anksčiau ir tuo, jau su kitu suvokimu, ateityje naujas galimybes paskleist…
Kaip gera, kaip džiugu. Meilės kupina į dabartį grįžtu.

• • •
1 29 30 31 32 33 39