„Džiaugiuosi, kad šia smulkmena jūs įsitikinote, kiek daug, kas atrodo negalima, paaiškėja, kaip reali tikrovė (…).“ K.Antarova
12 lapkričio, 2019
Pasidalinau savu patyrimu. Nesinorėjo jo prisotinti savomis mintimis,
pamąstymais ar juolab emocijomis. Norėjosi įvykius pateikti su kiek įmanoma
mažiau priemaišų, kad kiekvienas galėtumėte susidaryti savo įspūdį, pasidaryti
savas išvadas, kadangi manos išvados, suvokimai, matyt, labiausiai tinka man
pačiai, bet ne Tau ar Jam.
8 lapkričio, 2019
Matyt, atėjo metas…
5 lapkričio, 2019
Angele manas,
4 lapkričio, 2019
Pasaulyje vis didėja šeimoje ugdomų vaikų skaičius, tačiau Lietuvoje mes
susiduriame su tokia situacija, kad šis pasirinkimas Tautai yra uždraustas.
Atrodo, gyvename laisvoje valstybėje. O ši laisvė, visų pirma, yra laisvos
šalies, laisvos tautos pasirinkimo laisvė. Istorija kalba, jog vaikų ugdymas
mokyklose buvo pasitelktas konkrečiu tikslu. Buvo siekiama indoktrinuoti
vaikus, tai yra įdiegti jiems oficialią valstybės ideologiją. Dabar daugelyje
laisvų pasaulių šalių – Jungtinėse Amerikos Valstijose, Švedijoje, Danijoje,
Anglijoje, Airijoje, taip pat mūsų artimiausiose kaimynėse Latvijoje,
Lenkijoje, Estijoje, Rusijoje bei kitose šalyse jau keli dešimtmečiai vaikų
ugdymas šeimose duoda puikius rezultatus. Tokia galimybė įteisinta tų valstybių
konstitucijose, įstatymuose, kuriuose nurodoma, jog vaikų ugdymas pirmiausia
tėvų atsakomybė. O štai valstybės pareiga – prireikus teikti šeimai pagalbą.
3 lapkričio, 2019
Kai nebenori eit…
kai nesinori vėlei parklupdytam kilt… atrodytų, kas bebūtų… visai, jau
visiškai man tapo nesvarbu… kylu… einu… žingsniu tvirtu… ir nesvarbu…
oi taip, svarbu, labai svarbu.