Priimk

Sninga… laiku… žodžiais, kadais ištartais…

Išvydus Tavame veide aš jausmus…

Šaltį praeities pajutau…

Nesustink Tu jame…

Leisk…

Priimk maną dovaną Tau…

Meilę… kurios šiluma apglėbs ir sušildys Tave…

Per daug aš toli, kad galėčiau… pati… apkabinti Tave… kaip Tu apkabini mane, kai man tampa nedrąsu…

Nieko daugiau netrokštu, kaip tik matyti Tavo švytinčias akis… įstabia dangaus žydryne šviečiančias akis…

Kaip tik… pajusti Tavą širdį… iš laimės spurdančią gyvenimo kely…

Priimk…

Žvelgiu aš į Tave… ir Tavas kūnas… Tavos sielos tvirtybės atspindį matau jame… Žaviuosi juo… Tiesus ir tvirtas… O šypsena Tava… ji dieviška… tokia… lyg dangaus žydrynė saulės nušviesta… tarytum ja… šypsotųsi visas dangus… šviesuliai visi dangaus…

Iš kur Tu atskridai? Dievaiti Nuostabus… Ar dar ilgai pabūsi čia? Ar kelsi jau savus sparnus?

Priimk…

Lai toji šviesi energija, kurią taip trokštu dovanoti Tau…

Priimk…

Įveiks tą šaltį, stingdantį Tavus sparnus…

Priimk…

Nuotraukos autorius: Zoltan Tasi

Šaltinis: Unsplash.com

Parašykite komentarą

Your email address will not be published / Required fields are marked *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.