9 rugsėjo, 2016 by Donata

Rankose rūpestingose, švelniose

Žingsnelis vienas… Supurtymas tuomet… Žingsnelis antras… Purto dar stipriau…
Žinau… Ir eisiu aš vis vien toliau…
Toliau… tolyn…
Esu aš pasiruošus tam…
Bet ir…
Jaučiu, kad ne viena tame kely esu…
Atrodo, viskas stoja taip staiga… Kodėl, tuomet susimąstai… Bet palieki taip, kaip yra… ir štai… savaitė praslenka ir dvi, trečią skaičiuoji jau ir ketvirtoji pagaliau… ir štai tuomet jau supranti, kodėl ir kaip, ir kam… juk paprasčiausiai tai tau buvo apsauga… pagalba rūpestinga ta, švelnia ranka… Ir saugu tame… kaip išspręst šią užduotį dar nežinau, bet ir čia… atsakymas ateis, tvirtai aš tai žinau, tik truputuką dar reik išlaukt… Pasitikiu, tikiu Tavim, todėl aš visiškai rami…
Dėkoju Tau už tai ir keliauju jau toliau.
Su savimi ir su Tavim.
Žinau, neliksiu niekad aš viena savam kely, nes Tu visad šalia esi.