Situacija „Facebook“ erdvėje

Širdis į širdį…

Taip naiviai norisi tikėti tuo… tikėti, kad gyveni tokiame pasaulyje.

Pasaulyje šalia žmogaus…

Deja…

Nuotr. aut. Artem Maltsev
Šaltinis: unsplash.com

Žengdama pirmuosius žingsnius (ėmusi garsiai ir viešai kalbėti apie savo patirtis), numaniau galimus to padarinius. Su analogiškais ir teko susidurti. Tai buvo aršus puolimas, šmeižimas, apipilant šlykščiausiomis pamazgomis, gėdinimas, kaltinimai meilės sau ir kitiems nebuvimu ir t. t., ir pan.

Išgirdau ne tik sugėdinimą, kad kaip man ne gėda viešai aiškintis santykius (apie aiškinimąsi, net pagalvojusi nebuvau…), išgirdau ir kai ką naujo apie save. Gydytoja Ingrida nesivaržė pareikšti, jog aš esu psichiatrijos įskaitoje, todėl nepakaltinama. Ir taip elgėsi žmogus, kalbėjęs apie šmeižtą, ir netgi nurodęs konkretų straipsnį Baudžiamajame kodekse už šį nusižengimą. Pamąsčiau, kaži ar tokie veiksmai nesikerta su gydytojo etika (šios profesijos atstovai visad atrodė gerbtini)? Apie paprastą žmogiškąją ką čia jau ir bekalbėti…

Kas dalyvavo, sekė vykusį sujudimą, turbūt žino daugiau už mane. Aš pati mačiau tik komentarus, pasipylusius man pačiai publikavus savus tekstus Anastasija.lt tinklalapyje bei Anastasija.lt „Facebook“ puslapyje.

Neilgai tekstai čia tepabuvo. Po šmeižto ir grasinimų jie iš ten buvo pašalinti.

Praėjus bene dviem mėnesiams, jie vėl išvydo ryškesnę dienos šviesą. O tada, kaip supratau, prasidėjo dar viena sujudimo banga…

Nuotr. aut. Belinda Fewings
Šaltinis: unsplash.com

Tuomet aš jau buvau priėmusi sprendimą ir padariusi atitinkamus veiksmus. Palikau visas su tuo susijusias „Facebook“ grupes, atsisakiau Anastasija.lt „Facebook“ puslapio redaktoriaus vaidmens. Taip pat norėjau palikti ir Anastasija.lt tinklalapį. Deja, jis nepaleido manęs taip lengvai. Supratusi, kad ištrindama savo profilį, ištrinsiu ir visus savo keltus įrašus (kitos galimybės neatradau…), taip atimdama iš naujai įžengiančių žmonių progą susipažinti su tuo, kas vyko, buvo daroma, apie ką kalbėta, to taip ir nepadariau…

Aiškiai įsivardijau – šiame „judėjime“ aš dalyvauti nebenoriu. Nebematau nei sau erdvės, nei savo vietos tame.

Nuotr. aut. Dave
Šaltinis: unsplash.com

Kurį laiką dar stebėjau, kas ir kaip vyksta…

Mąsčiau…

Matyt, po tekstų publikavimo žmonėms pradėjus kalbėtis tarpusavyje, per kurį laiką ėmė kilti klausimai. Galiausiai jie atsidūrė Anastasija LT „Facebook“ grupėje. Į tai sekė reakcijos.

Būtent šis momentas mane paskatino permąstyti ir galiausiai palikti šią ir kitas grupes. Kaip sužinojau vėliau, grupėje, kaip šitoje, taip ir kitose dviejose – Anastasija bei Giminės sodybos, buvo pasidalyta nuoroda į mano straipsnį.

Laimio pasidalyta mano pirmojo teksto nuoroda vienoje iš „Facebook“ grupių

Vėlesnę situaciją sužinojau iš grupės Anastasija LT administratorių (dėl susidariusios padėties sulaukiau nerimastingų skambučių, žinučių).

Po mano tekstų publikavimo, įsiplieskė įnirtinga diskusija apie grupės administratorių tinkamumą dėl narių įrašų grupėje trynimo (galbūt buvo ir kitų priežasčių…). Vieni žmonės pasisakė už tai, kad vieni ar kiti įrašai būtų trinami, kiti, jog reikėtų palikti tai savieigai.

Kilus nesutarimams, imta kurti naujas „Facebook“ grupes ir kelti nuorodas į aptariamąją, kviesti į jas ir kitus narius. Visos šios nuorodos buvo trinamos, kaip trinami ir kiti kažkokių „reikalavimų“ neatitinkantys įrašai.

Kaip supratau, ar įrašus trinti, ar ne, nesutarė ir patys administratoriai, kurių (jei neklystu) man išeinant buvo 7 ar 8. Galiausiai, po kilusio ginčo,  beliko trys, kurių du –  niekad aktyviai nedalyvavo šioje veikloje man dar būnant viena iš administratorių (o tai truko ne vienerius metus). Tuomet su vienu tų žmonių esu kalbėjusi asmeniškai ir išgirdusi, kadangi jis ne ką išmanantis tuose reikaluose, tad ir nedalyvaujantis tame.

Įdomiai klostosi situacija… Vadinasi, grupėje kaip ir beliko vienas aktyvus administratorius?

Prašoma sunerimusių žmonių kreipiausi į jį. Lig tolei šis asmuo visad bendravo draugiškai ir maloniai. Tačiau šįkart tuose žodžiuose išgirdau ne itin malonų toną (na gal man tik taip pasirodė…) … Į mano klausimą – kas priėmė sprendimą sumažinti administratorių skaičių (juk man paliekant grupę buvo netgi priimtas dar vienas administratorius), taip ir liko neatsakyta.

Smagu stebėti Visatos dėliojamus įvykius (tarsi dėlionės detales)…

Man iškėlus minėtąjį klausimą bei tiesioginio atsakymo taip ir nesulaukus, Šventasodžio „Facebook“ puslapyje pasirodė Ingridos tekstas.

Išskirsiu tai, už ko jame užkliuvo mano akys.

„<…> Anastasija LT grupė buvo „atkovota“ <…>,“ – man nuskambėjo kaip tasai neišgirstas atsakymas.

Ir tai visiškai nenustebino. Juk kadaise buvau bene arčiausiai Ingridos esantis žmogus. Mačiau, kaip veikiama, kokie elgesio būdai naudojami, kaip kuriamos strategijos ir apmąstomi žodžiai. O įgyvendinama… dažniausiai kitų rankomis. Matyt, tame pasitarnauja ir šioks toks psichologijos išmanymas…

Nuotr. aut. Ben White
Šaltinis: unsplash.com

Taip pat mano dėmesį atkreipė ir šie žodžiai: „Anastasijos feisbuko grupėse buvo paskelbti Donatos laiškai, kuriuose apšmeižti šventasodiečiai, beje šie laiškai atsirado praėjus dvejiems metams po juose aprašomų asmeninių Donatos išgyvenimų.“

Iš žmogaus, kuris taip garsiai rėkė apie mano šmeižtą ir netgi griebėsi šlykščių juodinimo priemonių, netikėtai prasprūdo ir tiesos kibirkštėlė

Trumputė analizė. Mąstau labai paprastai ir logiškai, nereik čia kažkokių psichologijos burtų. Juk, jeigu mane kas nors išties būtų apšmeižęs, man netyčia neišsprūstų, jog tai jo išgyvenimai

Šiame paskelbtame tekste buvo padaryta ir klaida dėl metų. Jau atidžiai perskaičius mano pirmuosius tekstus, galima atrasti gan tiksliai nusakytą datą.

Na turbūt nevertėtų stebėtis, kad kai neturima prie ko prikibti, kimbama prie bet ko?..

Dar metai nebuvo praėję nuo to „smagaus pokalbio“, kai paskelbiau savus tekstus. O ir… taip… jautrios sielos žmogui atsigauti po tokių draugais bei šeima laikytų žmonių veiksmų,  užtrunka… Ir tai taip žmogiška. Žmogiškos emocijos, jausmai… Tai, kas išgyventa, tikra. Tame nesipainioji – nei metuose, nei žodžiuose, nes tai širdy įspausta.

Kalbant apie tą pačią paprastą logiką…

Kodėl taip iš baimės piestu stojama prieš tai, kas, pasak tų žmonių, nėra tiesa? Ko bijoti tuomet? Kodėl? Koks tikslas imtis šmeižto bei grasinimų, grūmoti Baudžiamuoju kodeksu? KODĖL?..

Taigi. Tokia tоji situacija…

Kiti tekstai šia tematika: pirmasis, antrasis, ketvirtasis.

Užsklandos nuotr. aut.: Leopold Kristjansson
Šaltinis: unsplash.com

#Anastasija#Facebook#Giminės sodyba

Comments

  1. Anastasijos sesuo Litva - 18 rugsėjo, 2020 @ 12:35 pm

    Sveika Donata,

    Netaip lengva su tom bendruomenem.. tokiu atveju esti.Gerai jog issikalbi.
    Mano nuomone, gerai ir be ju, uztenka tik mylet savo zeme,mylet pasauly aplamai ir bandyt bent sutarti su aplinkiniais( svarbiausieji-artimi,seima,tevai,vaikai, seses,broliai,gimtineje).Su kaimynais-diplomatiskai,ramiai,mandagiai ir tiek.
    Mes ne meduoliai,Kad patikti visiems.ir dzin.bendraukime draugaukime daugiau su patinkanciais zmonemis.
    Patikek, tikrai yra pasaulyje, kam tu esi-nuostabi moteris zmogus ir jie mielai tam skirs savo laiko! 🙂

    P.s.nevisa Teksta perskaiciau.gal js labiau skirtas poniai I. Bet pressjazz televisions, Kazimierasjuraitis.lt megstami kanalai..ten yra dar qdra(varle), o joje filmas „Ziurkiu karalius“.rekomenduoju. filmas I tema..

    Ps.s. nepazystu taves.uzjauciu tik nes nusivylei judejimu.bet ir be Jo yra gerai.laikykis! Saunuole, jog drysai pasakyti,jog paviesinai ir duodi jiems pelnytos kritikos(reikia moket priimt Tai).

    Sekmes! Linkiu issirinkti pati nuostabiausia sava vyra, sustiprinti savo seima, grazaus sodo namuose, geru zmoniu ir sekmes!

    • Donata - 28 rugsėjo, 2020 @ 1:06 pm

      Labai ačiū Jums už šiltus, tikrus žodžius, už palaikymą, už nuostabius palinkėjimus!
      Malonu tai girdėti, gera pajusti 🙂

Parašykite komentarą

Your email address will not be published / Required fields are marked *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.