2 rugpjūčio, 2021 by Donata
Skambantys kedrai susitikimas vykęs Vilniuje
Teksto istorija. Šis tekstas 2021-07-31 buvo paskelbtas Anastasija.lt tinklalapyje. Po paros jis jau buvo pašalintas, o mano teisės, galimybės tinklalapyje stipriai apribotos. Tinklalapio administratoriaus Mindaugo užklaususi apie susiklosčiusią situaciją tesulaukiau tokio atsakymo: „Dėl anastasija tinklapio kreipkis į Virgį. Linkiu šviesių minčių.“ Taigi dalijuosi tekstu šioje erdvėje.
Labai ačiū jau Atsiliepusiesiems. Ačiū už Jūsų širdžių atvirumą, už Jūsų drąsą ❤
Kadangi, panašu, kad gyvename gan aršios cenzūros metu, turėdami su kuo ir galimybę tam, pasidalykite.
Prabėgo beveik dveji metai. Buvo įdomu žvilgtelti, susitikti su tais, kuriuos kadais laikiau bendražygiais, draugais. Ir jau po tiekos laiko atsitraukimo blaiviu nuo vienokios ar kitokios įtakos žvilgsniu pajusti situaciją.
Ką gi, pamačiau. Keista, o gal visai ir ne, niekas, NIEKAS per tuos metus nepakito. „Vadai“ tebeseka savo saldžias pasakas, kuriomis gan lengvai patiki „sekantieji“. Netgi įnešus abejonę, klausimai neužduodami (jie kyla tik žmonėms iš šalies – „neįsitraukusiesiems“).
Nors eidama į šį susitikimą neturėjau jokių lūkesčių, vis dėlto nuvilnijo liūdesio bangelė. Juk nors ir labai mažutė, bet manyje vis dar ruseno viltelė. Ruseno tikėdama Meile, tikėdama Žmogumi. Deja, nei Meilės (tik stingdantis šaltis), nei Žmogaus (tik ryškus dviejų energijų pasireiškimas – baimės bei puikybės) man neteko patirti ar sutikti (kalbu išskirtinai apie save įvardijančius kaip pritariančius Anastasijos idėjoms dalyvius).
Taigi, visuomet svarbu aiškiai įsivardyti esančią situaciją.
Drąsiai?.. Galbūt tokiam veiksmui kažkam būtų reikalinga drąsa, man tai tiesiog būtinybė.
Vaizdžiai – tai klampi puikybės pelkė.
Proto vertinimu – tai išties ima panėšėti į sektą.
Tieji žmonės atvirai meluoja, kitaip tariant, pasakoja savas istorijas, kuriomis jie, manau, net nesuabejoja. Deja, jos neatitinka tikrovės… Žinoma, kiekvienam rinktis kaip elgtis, kokį savo gyvenimą kurti, tik… TIK… Būtent tokiomis priemonėmis „nešama“ Anastasijos idėja, Meilės idėja. Ironiška…
Norisi taip sušukti – žmonės, atsibuskit, ar nesuvokiat, ką jūs darot, ar nesuprantat, kad dergiate tai, kas švenčiausia (ir nesikratau šio žodžio, kaip ir Šventasodžio pavadinimas kilo iš žodžio šventas, šventas dabartine šio žodžio prasme, o ne kažkokia senąją, apie kurią sužinojome tik po kelių metų, kai Šventasodžio vardas buvo sukurtas) – Meilę, Vaikus, Giminę, Tėvynę ir netgi Dievą (o kalbate apie savo ketinimų tyrumą?)!!! Ar nesuprantant, kad savo elgesiu diskredituojat Anastasijos idėjas?
Kad ir kokia bebūtų buvus mano patirtis visame tame „judėjime“, tai tiesiog patirtis susijusi su konkrečiais žmonėmis. O štai Anastasijos idėjos – tai, kas mano širdžiai artima, miela ir rūpi.
Rūpi. Jeigu ir Tu esi tasai, kuriam rūpi, rūpi Anastasijos idėjos ir turi drąsos pripažinti esančią „judėjimo“ tikrovę, prašau, susisiek:
https://www.tikrovejegyvent.lt/as/ (puslapio apačioje rasite susiekimo formą).
Parašykite komentarą