Svajonės gimtis

Svajonė proto sukurta ar tai ji – svajonė ta tikra?
Čia ir dabar svajones žmonės fantazijom vadina ir laiko jas miražais netikrais.
Kodėl neleidžiam mes sau kurti laimės, grožio? Kodėl sau patys užveriam duris? Kodėl lengvai taip pasiduodam?
Kūrėjas ar prašytojas esi? Ar nori duoti, ar sau paimti viską trokšti?
Ir kam mes sutverti? Kokia mūs užduotis?
Ar vienyje esi, ar nori būti paskira dalis? Bet juk ta dalis, kokia bebūtų ji, nuo vienio atsijungus greit išseks ir žus galutinai…
Kūrėju panorėjus būti, teks perlipti per nedarną savy – iš jos išsivaduoti ir būt, gyventi jau naujai, pusiausvyrą atkurti.
Ir štai tuomet, toje darnoj tu kurt galėsi jau naujai. Iš kiauto to prašytojo išsivadavęs atgausi šviesaus kūrėjo jėgą tu tikrai.
Kūrybinė energija sukilus svajonę šviesią pagimdys ir tik išjausti ją reikės.. ir neprireiks jokių tam pastangų, tiesiog būsi joje ir mėgausies palaima teikiama. Alpulį pajusi nuo kūrinio, sava siela sukurto, energijas jau apjungus darnoj savy.
Kokia šviesa tame ir džiugesys, kokia svajonė Meilėj kuriama..
Galiu, aš pagaliau galiu, kuriu ir grožį, džiaugsmą savimi nešu.

Parašykite komentarą

Your email address will not be published / Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.