19 vasario, 2023 by Donata
Svajos
Kiekvieną naktį užmigt tavam glėby
Kiekvieną rytą nubudus tavą šypseną išvyst
Kiekvieną kartą suvirpėjus
Panirti ir nurimt tavam glėby
Kodėl
Svajonė virtusi tikrove
Tokia saldi
Mažam kamputyje
Kadais
Svajas piešiau
Ir netikėjau net tuomet
Kad tu ateisi iš tiesų
Nebetikėjau niekuo jau
Kol tu
Nepalietei manos širdies
Kol švelniai švelniai
Kantriai ir ilgai
Neužglostei
Žiojėjančių joje žaizdų
Kol švelniai neapkabinai
Bet nieko už tai nepaprašei
Tos svajos
Svajų paveikslai buvę kruvini
Sumirgėjo įvairiom spalvom
Subtiliausiais atspalviais jų
Gyvybe įkvėptos
Pulsavo
Kaip ir džiugi širdis
Parašykite komentarą