Tėvams maniems

Senoli, sudie tariu, bet tuo pačiu iki, iki susitikimo kito šilto sielos gelmėse gilios.
Ta begalinė meilė širdies Tavos. Kaip gera ją pajust…
Supratingumas ir tvirtumas Tavo, tai ką tikru vyriškumu pavadinu.
Vyras.
Tėvas.
Ačiū, kad buvai, esi… Širdy Tu būsi gyvas amžinai.
Džiaugsmingos akys, savu džiaugsmu sūpuojančios vaikelį mažą… ir rūpestis gilus, širdy sunku, kai neramumai įžengia į namus… ir visa tai – Tu.
Nepulsiu ašaromis laistyt žemės po kojom aš savom, o išlydėsiu su dėkingumu, giliu susikaupimu… Tikiu, kad Tavai sielai bus lengviau nuo to.
Dėkoju Tau už dovanas Tavas.. už apkabinimą tą šiltą.. už nuoširdžius šiltus ištartus žodžius..
Dukrele mane vadindavai, tad aš tariu: Tėveli manas, savo meilės kibirkštėle aš šalia Tavęs esu…
 
 
Nuotraukos autorius: Alexandre Debieve

Parašykite komentarą

Your email address will not be published / Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.