19 kovo, 2018 by Donata
Tėvams maniems
Senoli, sudie tariu, bet tuo pačiu iki, iki susitikimo kito šilto sielos gelmėse gilios.
Ta begalinė meilė širdies Tavos. Kaip gera ją pajust…
Supratingumas ir tvirtumas Tavo, tai ką tikru vyriškumu pavadinu.
Vyras.
Tėvas.
Ačiū, kad buvai, esi… Širdy Tu būsi gyvas amžinai.
Džiaugsmingos akys, savu džiaugsmu sūpuojančios vaikelį mažą… ir rūpestis gilus, širdy sunku, kai neramumai įžengia į namus… ir visa tai – Tu.
Nepulsiu ašaromis laistyt žemės po kojom aš savom, o išlydėsiu su dėkingumu, giliu susikaupimu… Tikiu, kad Tavai sielai bus lengviau nuo to.
Dėkoju Tau už dovanas Tavas.. už apkabinimą tą šiltą.. už nuoširdžius šiltus ištartus žodžius..
Dukrele mane vadindavai, tad aš tariu: Tėveli manas, savo meilės kibirkštėle aš šalia Tavęs esu…
Nuotraukos autorius: Alexandre Debieve
Parašykite komentarą