Tik siela gali būt laisva

O kas jei atmeti, neigi tu ją, tuomet ir tapti, būti laisvu negali…
Ir gniaužtuose materijos esi stipriuos, ištrūkt, išsivaduot iš jų nė negebi…
Tikrovėje gali… Kur ji?..
Suvokimą gilų pagaut turi, panirti iki pat šaknų ir ten atrasti jį ir neribot savęs tik proto suvokimu sausu…
Išlaisvinki ir jį tu pagaliau…
Kodėl aš taip sakau?
Juk ne kas kitas, tik mes patys nubrėžiam jam ribas, sustabarėja jis, tampa anei truputį nelankstus lyg senas senutėlis koks žmogus… Aptingsta jis… Nenori kitokio nieko jis priimt… Vaizdinys pasaulio jo tik toks yra, kurį kadais jis sudėliojo sau – tiksliau tu pats tai jo pagalba padarei ir tik į šį paveikslą tinkančias detales sutinka jis priimt…
Tik dulkė, vergas tu esi, negalintis nieko pakeist, sukurt… Neigi ar sutinki su tuo?
Nesutinki tu su tikrąja savo prigimtim, atmeti tu ją – neigėju taip tampi…
Stipru…
Žinoma, gali ir taip, tam ir duota juk tau laisva valia… Mintis tava, link ko tik pasileis, anksčiau arba vėliau materija ji virs… Ir liūdna… o gal ne visai… kad kyla ji tik asmenybės lygmeny… žinojimas, suvokimai sielos lygmeny seniai, seniai jau užmiršti… Sąmoningumą atstatyt gali, bet…
Žvelgi tu į pasaulį tokiu žvilgsniu dažnai…
Koks žiaurus pasaulis tas, čia negalima niekuo pasitikėt, Meilės čia nėra visai, baisu man čia gyvent.
O juk gali žvelgti ir kitokiom akim…
Pasaulis toks švelnus ir rūpestingas, mylintis aplink, džiugus, paprasta, lengva, gera jame man būt, gyvent.
Tikrovė nuostabi yra, ji laimei, džiaugsmui, Meilei sutverta, o tu laisvai renkiesi, kokį savą pasaulį susikurt joje.

Parašykite komentarą

Your email address will not be published / Required fields are marked *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.