Už rankos vedama

Naktis…

Ji primena Tave…

Tavas šviesias akis…

Šviesa…

Jos niekas neužvers…

Kadaise skendėjau aš pelkėje minčių…

Dabar jausme aš gyvenu…

Kaip gera just…

Tave šalia…

Kai nemąstai, kai nesvarstai… tiesiog esi…

Buvau užmiršus jau, ką reiškia… sutikti Žmogų, Jį pajust…

Tava širdis… tokia ji atvira… tyra…

Žvelgiu…

Stebiuosi…

Suprantu…

Tarytum Tu į pasaulį įvedi mane naujai…

Buvau jame aš, gyvenau tarsi giliam miege…

Ir štai dabar jau pabudau…

Už rankos vedama…

Einu nauju keliu…

Į ateitį tiktai žvelgiu…

O praeitis skaudi… Tu ją sunaikinai…

Priešais akis pasaulis jau džiugus…

Jis laukia mūs…

Nuotraukos autorius: Prapoth Panchuea

Šaltinis: Unsplash.com

Parašykite komentarą

Your email address will not be published / Required fields are marked *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.