8 rugsėjo, 2016 by Donata

Žavingasis protas

Koks jis nuostabus.
Pažint jį taip smagu.
Kiek pastangų jis panaudoja mums.
Pasaulis jo toks įstabus.
Ir kiek talpina jis savy žinių.
Žaviuosi tavimi. Žavingas noras tavo tas viską suprasti, atkapstyt, į lentynėles tvarkingai sudėliot, tik.. na turi būti tau labai sunku, kai tu apkraunamas esi dabartyje ir tuo, kas visai ne tavo juk yra..
Kaip sudėtinga turi būti tau susivokti jausmuose, juk net ir čia pajungiam mes tave… Galiausiai, kol tu perkrovą patyręs, imi blokuot, atmest jausmus, kaip nesuvokiamus tau dalykus.
O juk tu tiek daug išties gali. Lyg enciklopedija esi. Bet ir..
Taip norisi palengvinti tą dalią tau – nuimt, nukraut, neužbombarduoti nei jausmais anei patyrimais naujais, kartais, o gal visai dažnai, tau nesuvokiamais… Kitoniška informacija neužverst tavęs ir leisti pailsėt, kai aš žengiu į pasaulius tau nepažintus.
Apsaugoti, pasaugot norisi tave, juk tu mana dalis esi, mana dalis tokia juk mylima, kaip ir bet kuri kita.