8 rugsėjo, 2016 by Donata

Žmonės nuostabieji

Susitinku. Tave. Ir jį. Dar ją.
Kiekvienas jūsų tokie savotiški, tikri. Pasauliai visiškai skirtingi ir neatrasti. Taip noris perprasti, pajusti jus, pažint.
Tiesiog žvilgsniu savu neriu į jus. Ir siela džiūgauja mana panirusi į transą ir ten atrasdama.
Jaučiu, jaučiu tave. Jaučiu gelmes tavas. Patsai atskleidi man jas. Rodai, supažindinti bandai, atskleisti viską išsamiai.
Visatos sukas savos kiekviename iš mūs, skirtingos jos, bet susijungia jos į neapsakomo gražumo vienį. Taip norisi ir jį pajust, jame pabūt.
Ranka į ranką, petys į petį stovime kartu ir šypsenos papuošia veidus mūs ir džiugesys nerimsta širdyse, atsiduriam vieni kitų glėby – saugu, jauku ir vieny visiškam esi.. kaip gera būt žmogum ir žmones nuostabius sutikt savam kely.
Dėkoju jums, dėkoju jums visiems, už tai, kad esate tiesiog, kad panorėjote pasaulį šį išvyst, kad atėjot tam, kad jį pakeist, sušildyti savom širdim.