17 rugpjūčio, 2021 by Donata

Žodžiai

Siautusi pūga nurimo…

Ašaros pabiro…

Raudojau taip karštai…

Ne, ne iš liūdesio…

Jaudulio ašaros byrėjo…

Tą akimirką… Norėjosi apkabinti ir ištarti Tau…

Ačiū… taip nuoširdžiai…

Žodžiai… ir vėl, sakytum, paprasčiausi žodžiai…

O jie tokie nepaprasti…

Užgimę jie Tavoj širdy tyroj…

Tiesiai į širdį jie atkeliavo tokioj tyloj…

Taip tylutėliai, tarytum paslapčia…

Užleidus uždangą tamsos nakčia…

Aš čia… Tu čia…

Ir nesinori išsklaidyti tos nakties miglos…

Kai nebe lūpos, o akys, širdis ima šypsot…

Ar paslaptį įminsi, ar pažinsi?..

Blankioj mėnulio šviesoje…

Ar į savą glėbį priimsi tikrovę išvydęs nakčia?..

Klaustukai kyla…

Jų eilė didėja…

O taip norėtųsi atsakymus padėt išvyst…

Bet juk Tau tik jie skirti…

Maži ar dideli…

Tai tik žodžiai… paprasti…

Nuotraukos autorius: Annie Spratt

Šaltinis: Unsplash.com