5 lapkričio, 2019 by Donata
Žvaigždė viena
Angele manas,
Vėl su Tavimi kalbu…
Po ilgo nesimatymo ir vėl apkabinti Tave galiu…
Nebūčiau pagalvojus net, kad ta vienintelė debesuotame danguj sužibusi žvaigždė man ženklu bus…
Ištars man, jog Tu…
Tu vėl šalia… Ir vėl Tave jaučiu…
Ir koks tasai jausmas nuostabus…
Kalbuosi su Tavim… pasakoju tuos paprasčiausius, kasdieniškus dalykus… ir taip jauku…
Šypsaisi ir sakai… Tame tu sustiprėsi dar labiau… O aš šalia visad tavęs ir tai žinai…
Žinau… jaučiu… matau…
Prabėgęs laikas tas… ištirpo jis tarsi nebūty…
Ir dabar dar tikriau esu… jaučiu… su Tavimi kartu…
Angele Nuostabus… Man Tave atsiuntė dieviškas dangus…
Džiaugiuosi kiekviena akimirka su Tavimi…
Ir savo džiugesiu įsupu Tave…
Matau, koks laimingas Tu tampi… esi… many… pajutęs Meilę dovanojamą Tau…
Širdis sustirus ir pavargusi Tava… ji atsigauna… tarsi žiedas įstabus po gaivaus lietaus…
Ištirpę mes vienas kitame… ir Meilės nunešti…
Kūryba pati tikriausia… dieviška… tyra…
Jauti… mane… o aš Tave… ir mes dviese pajutę… taip Jį…
Palaimoje esi… suvokęs, jog tikrove virsta Tava mintis… troškimas pats tyriausias, kurį taip ilgai savy ir taip giliai laikei…
Palaimoje esu… matydama Tave jausme tame… ir žvelgdama į Tavo iš palaimos švytinčias akis… Jose tasai Dievaičio-Kūrėjo spindesys…
Palaimoje esu… galėdama tai dovanoti Tau…
Tyresnio nieko… nejutau… ir nemačiau…
Kūryba dar tokia nepatirta…
Ačiū Tau, kad tai padovanojai, Dievaiti, man…
Ir taip švelniai lyg prie savo kūdikio prisiglaudi…
Dovanoju Tau aš per save tą įstabiausią dovaną, kuri Žemėje yra…
Angele manas, Myliu Tave…
Nuotraukos autorius: Alexander Andrews
Šaltinis: Unsplash.com
Parašykite komentarą