4 liepos, 2019 by Donata

Žvaigždžių taku

Žinai, Brangiausias, kas nuostabiausia man yra iš visa ko?

Įžengt į naktį su Tavimi kartu, Tavą buvimą šalia pajust, galvą ant Tavojo peties padėjus žvaigždes stebėt kartu… Juk taip jauku… taip paslaptinga… tokį grožį matome… kartu.

Sukurtą mums…

Atrodytų žingsniuojame žvaigždžių taku… iš jų mes atkeliavome ir susitikom čia, kad vėl galėtume kartu sukurti jau stebuklus naujus…

Taip netikėtai… sutikome viens kitą mes… ieškojom gan ilgai…

Mūs akys, širdys, sielos vis krypo į žvaigždes… ir suvedė jos mus… nes patys užmaršty gyvenome dar vis…