Išvargęs…
Kai debesys plaukia…
Nors saulė pakilus, mėnulis rasotas… Rasą rytinę dar glosto… Voratinkliais žavis rasotais…
Ilsėkis…
Išbūsiu šalia… tyliai miegą tavą globosiu…
Atgauki jėgas, kad bangoms atslūgus vėl tvirtai, lengvai tu eitum…
Įžengsi rankoj su kardu lyg riteris šaunus…
Skraidysi tu ant debesų kaip samurajus koks guvus…
Plaikstos vėjyje tavi plaukai…
Veidas rimtas ir mąslus…
Kaip staiga tu surimtėjai…
Taip ir nusišypsai nejučia…
Sparnai… plazdenimas galingas jų…
Su vėju pakilai ir nuskridai…
Galvojau vaikščiosi tvirtai žeme, bet ne…
Skraidai… Tu jau skraidai… Galingais savo ir tvirtais sparnais… Tu juos užsiauginai… Sustiprėjo jie labai…
Žaviuosi tavimi…

Parašykite komentarą

Your email address will not be published / Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.