17 rugpjūčio, 2021 by Donata

Dvi rankos

Nusprendęs eit paskui mane…

Tą naktį aš ėjau sniegu nuklota žeme…

Pėdsakai sniege…

Mani…

Tavieji sekė juos lyg paslapčia…

Tarytum laiko įspaudai… jie pasiliko taip giliai…

Sekei…

Bet laikui išsisklaidžius šaltame ore…

Kartu žengei…

Tas šaltis… nepalikęs galimybės sušilti Tau tąnakt…

Jis stingdė širdį…

Gyvas dar ar ne?..

Mąstei…

Tarytum giliame miege…

Bet žingsniavai…

Sušilsi…

Neabejojai, žinojai tai…

Galiausiai savą ranką manojoj pajutai…

Kaip keista taip kartu keliauti, nors, rodos, atskirai…

Tik pasisuki į mane…

Išvyski šypseną manam veide…

Išgirski… myliu aš Tave…

Pajusk, kaip kūną užlieja šiluma…

Ir mylimu jau pasijutęs panirki į tikrumo jūrą…

Jau niekada…

Neteks kapanotis aklinoje iliuzijų tamsoje…

Dvi rankos susikibę…

Tai daug tvirčiau… nei dvi geležinės grandinės sulydytos metalu kietu…

Patirsi tai… žinau…

Nuotraukos autorius: Shoeib Abolhassani

Šaltinis: Unsplash.com