Gaisruose ar aušroje?…

Apsėstas… valdomas stipriai…

Ir, rodos, pasipriešint net tam negali…

Darai, veiki…

Bet žengt kitu keliu… gal nedrąsu…

Nors viduje jauti… ne tai… ne taip…

Tau ranką aš tiesiu…

Bet jos atsisakai… nors tiesiai į mane eini… ar dieną, ar nakty…

Jauti… mane Tu taip jauti… arti… tarsi savy…

Kelionė galinti būt džiugi… bet tarsi pragare kenti…

Leisk sau…

Tas kelias link aušros… jis taps Tavu… jeigu tik Pats Tu panorėsi to…

Leiskis šildomas pirmųjų saulės spindulių…

Kas gali būti maloniau už spindulių prisilietimą?.. Joks laužas neatstos Tau to… Juk jis netruks užgest… o likę kibirkštėlės, pakeltos vėjo, ims kelt gaisrus aplink… ir netgi viduje…

O tie pirmi žingsneliai, manąja meile įsupti, jeigu nuspręsi žengti juos… jie išvaduos Tave… ir tapsi vėl… laisvu Dievo sūnum… Dievaičio vaizdinį susigrąžinsi Tu… Ir sava širdim Tu imsi kurti įstabiausius stebuklus…

Aš čia… kantriai su kuo tyriausia meile laukiu…

Pargrįžk…

Nuotraukos autorius: Mohamed Nohassi

Šaltinis: Unsplash.com

Parašykite komentarą

Your email address will not be published / Required fields are marked *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.