Pūga

Pūga…

Tavoj širdy ji siaučia taip seniai…

Arši…

Kadais tikėjais, kad pavyks ją suvaldyt…

Vėliau užsimiršai… su ja susigyvenai ir pagal šaltį savą ėmei vertinti kitus…

Perdėm neįprastai Tau rodės kitų šilti veidai…

Juos šypsenos papuošusios…

Karšti širdžių jausmai…

Dar pamenu, kai apie meilę Tau kalbėjau…

O Tu sarkastiškai juokeis…

Kam ji… kas tai…

Kai šiltą jausmą šį aš Tau siunčiau…

Lediniame speige jau gyvenai…

Sunku suprasti man buvo, kad galima ir taip…

Ir bent vieną spindulėlį… dar vieną… Tau…

Juk gal įmanoma… Juk gal širdis dar girdi…

Tik šaltį ir vėlei pajutau…

Kur Tu, Širdie šiltoji?..

Kada mirei?..

Nesuvokiau…

Tad net neapraudojau…

O liūdesys toksai…

Pamėlo iš šalčio tieji purpuriniai toliai…

Mylimoji…

Ar vis dėlto tame lede Tu atšilsi dar kada?..

Nuotraukos autorius: Craig Tidball

Šaltinis: Unsplash.com

Parašykite komentarą

Your email address will not be published / Required fields are marked *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.