24 vasario, 2017
Tik duoti laiko tu manęs prašai
20 vasario, 2017
Moters vaizdinys, kokį tu norėtumei sukurti jį
Meilingu žvilgsniu pasitinka ir išlydi ji tave…
O šypsena negęsta jos veide…
Matai jos spinduliuojančias akis…
Ir karts nuo karto išgirsti – ačiū, kad esi… pasitikiu tavim… žodžiais tavo ištartais… tavais veiksmais…
Net kai išvargęs visiškai grįžti, įsupa jausmai šilti ir energija užplūsta maloni ir kiekvieną vakarą namo skubi pailsėti jos glėby…
Pasakoji kuo tu gyveni, daliniesi savo mintimis, svajoji ir nuostabią ateitį kuri…
Supratingumas, atjauta, švelnumas, šiluma…
Nuoširdūs ir atviri jūs viens kitam…
Kaip gera, šilta ir jauku ir kaip ramu, saugu…
Į vienį susilieja kūnai du, apjungia jausmas juos, mintis ir sukuriamas nuostabiausias kūrinys.
Ir lyg naujai tu ją regi…
Ir koks laimingas tu tampi… kaip džiūgauja tava širdis, kai prie krūtinės jau savos glaudi… vaikelį savą, mylimosios išnešiotą, Meilės išsūpuotą…
Kai mylimojoj savo motiną dar išvysti, užgimsta ir jausmai nauji… su dėkingumu begaliniu tu žvelgi…
Kiek daug, o gal išties visai mažai tereik…
Energija lanksti, šilta, meili… Į ją tu panyri…
Ir galvą priglaudęs prie krūtinės josios ištari – būsiu kartu amžius amžinuosius su tavim.
10 vasario, 2017
Mylimojo vaizdinys
Stiprus, ryžtingas ir drąsus.
Tuomet ir stabilu, saugu.
Užsibrėži savus tikslus ir atkakliai link jų žengi ir aišku viena nuolatos su tavimi – pasieksi, tikiu tavim. Juk tai ne pažadai, ne žodžiai skambūs vien tiktai, o iš tiesų tušti visai…
Už tų tavų tikslų didžiulę galią tavą aš jaučiu. Gali nė žodžio tu netarti man, bet iš akių regėsiu, perskaitysiu tai.
Ta vyriškoji energija – tokia ji konkreti ir stabili. Apglėbia ją moteriškoji švelniai, lanksčiai, lyg upė aptaki.
Atviraširdis, nuoširdus žmogus, toks paprastas, džiugus. Veide negęstanti meilinga šypsena, skambus tas juokas tavo mylimo žmogaus.
Besąlyginis pasitikėjimas tavais veiksmais – ką bedarytum, kaip besielgtum, – pasitikiu tavim, žinau, kad parinkai tu išeitį, geriausią mums visiems.
Žavingas protas tavas, logika tava. Rūpestingumas, draugiškumas, taktiškumas – toks tavo elgesys.
O koks kūrėjas tu esi!
Kai įkvėpimo tu pagautas, tame pajutime esi, tavo akys spindi, kaip dvi saulės, kitaip nė pavadinti negali, ne žvaigždės tai – per silpnas jųjų spindesys, ir ne mėnuliai – jie šalti… O jos nuostabią šilumą skleidžia, o visas tu tuomet tiesiog švyti ir šviesą jau tuomet kuri.
Brendu per pievas, mėgaujuosi gėlėmis – spalvomis jų, kvapsniais gaiviais…
Einu mišku, žaviuosi jo spalvom, jis pasipuošęs įvairiausiais atspalviais…
Neriu… nardau erdvėje… energijos kuo nuostabiausios įsupa mane…
Jaučiu… jaučiu tave toj erdvėje… tavas mintis, tavus jausmus… energija tirštėja taip… matau tave…
Džiugu.
Kampelis čia kiekvienas šneka tavimi, apie tave…
Prisimenu tave… kiekvieną žingsnį tavą… jį stebiu… su kuo nuoširdžiausiu dėkingumu…
Šypsena tava nuplaukia tens tarp debesų…
Meilingas žvilgsnis tavas… aš jį vis dar jaučiu…
Ir Meilė… ji tokia tikra… ne jausmas tai, ne žodžiai… materija jau ji yra…
Taip gera būt tame… tame jausme…
Su tavimi drauge…
Ir visa tai aš tau siunčiu… jaučiu… pasiekia tai tave…
Jaučiu tave…
27 sausio, 2017
Kai nenori matyt
Užmerki savas akis…
Gyveni aklai…
Tik garsiai sau rėki… matau, matau, matau…
Matau… iliuzijas savas… iliuzines istorijas kuriu… ir dar garsiau rėkiu – matau…
Pašnibždomis girdi – atmerk akis…
Tu ką?! Aš viską juk matau! Ką tu šneki? Pats užsimerkęs gyveni!
Nutyla šnabždesys tasai… Na kam, kam gi tai?..
Neišgirsi to net ir tuomet, jei klyksmas būtų tai… ne tau… ir ne dabar… gal net ir ne rytoj ar ir… gyvenime ne šitame…
Miegok…
Bet jeigu busti panorėsi, žinoki, aš šalia tavęs…