Moters vaizdinys, kokį tu norėtumei sukurti jį

Meilingu žvilgsniu pasitinka ir išlydi ji tave…
O šypsena negęsta jos veide…
Matai jos spinduliuojančias akis…
Ir karts nuo karto išgirsti – ačiū, kad esi… pasitikiu tavim… žodžiais tavo ištartais… tavais veiksmais…
Net kai išvargęs visiškai grįžti, įsupa jausmai šilti ir energija užplūsta maloni ir kiekvieną vakarą namo skubi pailsėti jos glėby…
Pasakoji kuo tu gyveni, daliniesi savo mintimis, svajoji ir nuostabią ateitį kuri…
Supratingumas, atjauta, švelnumas, šiluma…
Nuoširdūs ir atviri jūs viens kitam…
Kaip gera, šilta ir jauku ir kaip ramu, saugu…
Į vienį susilieja kūnai du, apjungia jausmas juos, mintis ir sukuriamas nuostabiausias kūrinys.
Ir lyg naujai tu ją regi…
Ir koks laimingas tu tampi… kaip džiūgauja tava širdis, kai prie krūtinės jau savos glaudi… vaikelį savą, mylimosios išnešiotą, Meilės išsūpuotą…
Kai mylimojoj savo motiną dar išvysti, užgimsta ir jausmai nauji… su dėkingumu begaliniu tu žvelgi…
Kiek daug, o gal išties visai mažai tereik…
Energija lanksti, šilta, meili… Į ją tu panyri…
Ir galvą priglaudęs prie krūtinės josios ištari – būsiu kartu amžius amžinuosius su tavim.

• • •

Mylimojo vaizdinys

Stiprus, ryžtingas ir drąsus.
Tuomet ir stabilu, saugu.
Užsibrėži savus tikslus ir atkakliai link jų žengi ir aišku viena nuolatos su tavimi – pasieksi, tikiu tavim. Juk tai ne pažadai, ne žodžiai skambūs vien tiktai, o iš tiesų tušti visai…
Už tų tavų tikslų didžiulę galią tavą aš jaučiu. Gali nė žodžio tu netarti man, bet iš akių regėsiu, perskaitysiu tai.
Ta vyriškoji energija – tokia ji konkreti ir stabili. Apglėbia ją moteriškoji švelniai, lanksčiai, lyg upė aptaki.
Atviraširdis, nuoširdus žmogus, toks paprastas, džiugus. Veide negęstanti meilinga šypsena, skambus tas juokas tavo mylimo žmogaus.
Besąlyginis pasitikėjimas tavais veiksmais – ką bedarytum, kaip besielgtum, – pasitikiu tavim, žinau, kad parinkai tu išeitį, geriausią mums visiems.
Žavingas protas tavas, logika tava. Rūpestingumas, draugiškumas, taktiškumas – toks tavo elgesys.
O koks kūrėjas tu esi!
Kai įkvėpimo tu pagautas, tame pajutime esi, tavo akys spindi, kaip dvi saulės, kitaip nė pavadinti negali, ne žvaigždės tai – per silpnas jųjų spindesys, ir ne mėnuliai – jie šalti… O jos nuostabią šilumą skleidžia, o visas tu tuomet tiesiog švyti ir šviesą jau tuomet kuri.

• • •
1 16 17 18 19 20 31