25 balandžio, 2019
Virsmas
Atgimusi iš pelenų
Miestas. Žengiu jo gatvėmis tyliai ir toje tyloje bandau išgirsti save. Praeidama pro vitrinas stebiu savo atvaizdą jose. Pavidalas mano juk visiškai tas pats… mąstau. Bet viduje… Aš atgimiau, esu tarsi nauja. Ir tai, ką pati padovanojau sau, už jokius, net viso pasaulio pinigus, nenupirksi niekados. Šioji dovana įstabiausia iš visų. Štai dabar aš tai jaučiu. Ją jaučiu, save jaučiu… šitoj gilioj, tamsioj, tylioj nakty. Tikiu Tavim, tikiu savim… tik patikėjus, kad galiu, pasiekiau, sukūriau tai aš, ką turiu. Pasirinkimas šis įvyko ne taip lengvai, skausmingai dar tuomet, bet su didžiausia viltimi širdy…
• • •
