2 birželio, 2019
Kūryba dviese
Pasaka, gyvenimas pasakoje, gyvenimo pasaka…
• • •
25 balandžio, 2019
Virsmas
Atgimusi iš pelenų
Miestas. Žengiu jo gatvėmis tyliai ir toje tyloje bandau išgirsti save. Praeidama pro vitrinas stebiu savo atvaizdą jose. Pavidalas mano juk visiškai tas pats… mąstau. Bet viduje… Aš atgimiau, esu tarsi nauja. Ir tai, ką pati padovanojau sau, už jokius, net viso pasaulio pinigus, nenupirksi niekados. Šioji dovana įstabiausia iš visų. Štai dabar aš tai jaučiu. Ją jaučiu, save jaučiu… šitoj gilioj, tamsioj, tylioj nakty. Tikiu Tavim, tikiu savim… tik patikėjus, kad galiu, pasiekiau, sukūriau tai aš, ką turiu. Pasirinkimas šis įvyko ne taip lengvai, skausmingai dar tuomet, bet su didžiausia viltimi širdy…
• • •
25 kovo, 2019
Klaidos dvasia
Aptemusi saulė… bet
kaitra nepakeliama. Išdegę viskas. Gyvasties beveik nėra. Kas tokio galėjo
nutikti mūsų Žemėje, kad ji tapo nebegyva?..
• • •
19 kovo, 2018
Tėvams maniems
∼ Skaityti Toliau ∼
• • •
27 sausio, 2018
Pasijusti tava mažąja sesute
Atrodo visą amžinybę laukiau to…
Kad galvą ant tavojo peties padėti…
Pajusti kad tavo bučinį kakta sava… ir pasijusti… kaip kadaise… tava mažąja sesute…
Atradome… sutikome… tiek amžių blaškėmės, bet pagaliau sutikome… viens kitą mes…
Žvelgei savom liepsnojančiom akim tu į mane… jutau tą liepsną ir tada… plieskianti ugnis tavam viduj… ji šildo… bet su ja… tu būki atsargus… užsiliepsnoti greit gali… tik… plyyykssst…
Ir prakeiksmas tasai… kodėl prakeikei tu save?.. kodėl taip meilės tu atsisakei?..
Švieselė, nors ir mažutė dar… mažutis spinduliukas… jis neužgesęs dar tavy… išsaugok jį…
Atsiprašai… kad ne tik… bet ir meilę nužudei… atleidžiu tau, brolau… tik būk laimingas… nieko kito netrokštu tau… kad pagaliau, kad pagaliau tik leistumei tu meilę sau patirt… su moterim sava… sutiksi ją…
Leisk prieš kelionę dar apkabint tave… keliauki į pasaulį… ten atrasi ją…
Su meile išlydžiu tave…
Su meile išlydžiu tave…